- upingas
- upìngas, -a adj. (1) DŽ, NdŽ, FrnW turintis daug upių, upėtas: Kraštas labai upingas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
ūpingas — ūpìngas, a adj. (1) 1. Vd kuris gero ūpo, nuotaikingas: Ka [vaikai] gavo tokius lėktuvus, buvo tokie patenkinti, tokie ūpìngi Štk. [Šeimininkas] jau visai nebesistengė dėtis ūpingu LzP. Tą vakarą ji buvo ūpingiausia rš. 2. DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, Vr … Dictionary of the Lithuanian Language
upingas — upi̇̀ngas, upi̇̀nga bdv. Upi̇̀ngas kraštas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
gramus — gramùs, ì adj. (4) 1. BŽ438 įnoringas, ūpingas. 2. Š dailus, grakštus … Dictionary of the Lithuanian Language
nuteikti — 1 nuteĩkti, ia, nùteikė Rtr, Ar 1. tr. KŽ duoti, patiekti: Skyrium nuteikia svaigalų krikštynoms, jungtuvėms A.Janul. 2. tr. Š, FT sukelti kokią nuotaiką, emocijas: Kad tu taip gerai nuteikei mano dukterį, atiduodu tau pusę karalystės ps. Petrą … Dictionary of the Lithuanian Language
ūpingumas — ūpingùmas sm. (2) DŽ, NdŽ → ūpingas 2: Jie labai ūmai maino ūpą ir savo ūpingumu panėši į vaikus Vr … Dictionary of the Lithuanian Language
ūpuotas — ūpuotas, a adj. (1) 1. Lkv, Alk kuris nepastovios nuotaikos, ūpingas: Ji tai tokia ūpuota: kai kada ką pasakys – tai nė liko, nė reik Šmk. 2. gūsiuotas: Kad vėjas eita ūpais, tarpais, vadinas ūpuotas Lkv … Dictionary of the Lithuanian Language
ūpus — ūpùs, ì adj. (4) K.Būg, NdŽ, KŽ; J1, Kos57, L, L81, Rtr žr. ūpingas 1: Piktas tai buvo vyras kalboje, narsus ir ūpus kaip vanduo, neramus kaip ugnis V.Krėv. ūpù n. KŽ. ū̃piai adv., ūpiaĩ KŽ; Kos57 … Dictionary of the Lithuanian Language